Kelionė į Kubą: užstrigę laike
2015.12.24  Straipsniai:  KelionėsJūsų straipsniai  11 4113
 
Kelionė į Kubą: užstrigę laike  

Pasaulyje dar likusios kelios šalys, kuriose laikas eina kita vaga nei likusiame pasaulyje. Po komunistinės revoliucijos ir dėl to JAV paskelbto embargo, Kuba užstrigo 1960-se metuose. Tiesa, sovietai vėliau palaikė draugiškus santykius su Kuba, bet taip ir nepajėgė paversti Kubos į šiuolaikinę šalį.



Prieš metus JAV ir Kubai pasirašius diplomatinio bendradarbiavimo sutartį, reikalai pamažu pradeda keistis. Ir kol Kuboj nepridygo McDonaldų ir KFC, paskubėjau pamatyti šią šalį ir aš. Poilsiui ir susipažinimui su šalimi pasirinkau pietinę salos dalį, ir nusileidus Holguino oro uoste, autobusas mus atvežė į viešbutį šalia Guardalavacos miestelio. Čia pastatyta keletas puikių viešbučių, o pagrindiniai poilsiautojai yra iš Kanados, Anglijos, taip pat daug lenkų ir rusų. Playa Pesquero Hotel priminė mini miestelį su galybe restoranų, barų, futbolo, tinklinio, teniso aikštėmis, o tingius poilsiautojus po teritoriją vežiojo golfo elektromobiliai. Didelė dalis poilsiautojų per visas atostogas taip ir neišeina iš viešbučio teritorijos, kai kurie pasirenka mini ekskursijas: pasiplaukiojimus su delfinais, kelionę į Paradise Island (Rojaus salą), nardymą vandenyne.

Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos  
Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos

Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos  
Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos


Ši sintetinė turistams subalansuota Kuba nelabai mane žavėjo, tad iškart nuėjau į viešbutyje esantį automobilių nuomos punktą. Deja, jokio automobilio nuomai nebuvo ir darbuotojas nežinojo kada bus. Pėstute nuėjau į netoliese esantį viešbutį- situacija ta pati. Sekančią dieną sėdau į seną amerikietišką taxi (1955m Buick), nuvažiavau į Guardalavacos miestelį ir ten susirandau automobilių nuomos bendrovę skambiu pavadinimu - Cuba Car. Ten dirbantis vyrukas pakartojo tuos pačius žodžius: nuomai nėra nė vienos mašinos ir nežinau kada turėsiu.

Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos  
Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos


Pats laikas supažindinti su Kubos pinigine sistema. Šalyje yra dvigubi pinigai: konvertuojamas Kubos pesas (cuc- skirtas turistams ir apytiksliai lygus 1 eurui; paprastai vadinamas kuku) ir nekonvertuojamas Kubos pesas (cup, skirtas vietiniams gyventojams, 25cup=1cuc).

Po trijų dienų tingaus buvimo mano ausys išgirdo magiškus žodžius: rytoj turėsiu automobilį nuomai. Tai bus Geely Panda (mažučiukas kinietiškas), išsinuomoti galima minimum 3 dienoms už 200cuc. Daug nesukau galvos ir kito ryto 9 valandą jau spaudžiau raktelius savo rankose. Nusprendžiau važiuoti apžiūrėti antro pagal dydį Santiago de Cuba miesto. Navigacinė programa telefone veikė puikiai, ir po trijų valandų įveikiau 180km kelio. Pagrindinių kelių būklė gana nebloga, automobilių keliuose mažai (pagrinde seni amerikietiški, taip pat daug rusiškų Lada ir Moskvich). Keliuose gana dažnai galima išvysti patruliuojančios policijos ir jų postų. Trijų juostų autostrada šalia Santiago visai nereiškė, kad joje nėra didelių duobių bei klaidžiojančių karvių.

Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos  
Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos



Autobusų labai mažai, žmonės dažniausiai sėdi rusiškų Zilų, Kamazų priekabose. Aplamai labai mažai žmonių turi savo mašinas ar motorolerius, tad kiekvienoje sankryžoje užmiestyje žmonės laukia bet kokio transporto, kad juos pavežtų. Apytikslės mašinų kainos: seni amerikiniai auto (taisyti, pertaisyti, visi su pakeistais varikliais į šiuolaikiškesnius) kainuoja apie 30.000cuc, seni rusiški Lada ar Moskvich apie 13-15.000cuc. Absoliuti dauguma "amerikonų" perduodami iš kartos į kartą. Praktiškai po bet kokios avarijos mašina vėl sutaisoma. Benzino (A94) kaina stipriai kandžiojasi - 1.3cuc už litrą.

Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos  
Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos


Be abejo, ir aš vis paimdavau pavežėti pakeleivių. Deja, deramo pokalbio vis nepavykdavo suregzti: kubiečių anglų kalbos žinos buvo iš esmės nulinės, o ir mano ispanų kalba gana minimali.
Santiago de Cuba miestas nepasirodė įdomus. Nei prieplauka, nei centras su mažom gatvytėm neatrodė patrauklūs, turistų matėsi tikrai nedaug, vietiniai prekeiviai vis siūlė savo gaminius, o 30c laipsnių karštis vertė galvoti apie šaltą alų. Vienas iš įspūdingiausių miesto statinių – katedra buvo užrakinta. Nusipirkus vieno iš geriausių Kuboje romo ''Santiago de Cuba'', susiruošiau atgal. Deja, mažutis Geely nebesivedė. Pasirodo, nušoko laidas nuo akumuliatoriaus ! Kinietiški cirkai bejėgiai prieš lietuvišką sumanumą, ir aš jau laikiau kursą link viešbučio. Navigacinė sistema surado kažkokį trumpesnį kelią, ir tragiškai užstrigau 7 kilometrų kelio atkarpoje, kurioje buvo duobė ant duobės, o toj duobėj- dar duobutė. Kai pasiekiau kažkokį miestelį, apsidžiaugiau pagalvojęs apie vargų pabaigą. Kaip suklydau ! Kitoj pusėj miestelio kelias kirto dumbliną upę, navigacija nerodė jokių kitų kelių, bet po pokalbio su vietiniu vyruku ispaniškai, dar 8 kilometrų vargano kelio aš įsisavinau nenuginčijamą taisyklę Kuboje- visada rinktis tik didesnius kelius! 18 valandą sutemsta, užmiesčio keliuose pilna arklių ar jaučių tempiamų vežimų, o tikrų atšvaitų nėra matęs nė vienas kubietis. Tiesa, mačiau keletą vežimų su gale prikaltu CD ! Vėliau taksistas man sakė, kad didžioji dalis skaudžių avarijų įvyksta būtent tamsiu metu (mielieji turistai ! Bet koks atšvaitas ar liemenė bus pati geriausia dovana kubiečiui).

Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos  
Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos



Sekančią dieną važiavome į salą pasakišku pavadinimu - Paradise Island (Rojaus Sala). Saloje puikūs paplūdimiai, nacionalinis parkas ir dar safaris. Kelionė vėl užtruko dėl prastų kelių, ir galų gale po 4 val kelionės mes jau ant tiltuko į salą. Deja, pasaka baigėsi ir rojaus vartai užsidarė tilto sargui (Petrui?) ištarus žodžius- ''pasaporte, por favor'' (prašau pasus). Viešbutyje buvome užtikrinti, kad pasų niekur nereikės ir jie saugiai gulėjo seife. Nei vairuotojo teisės, nei skambutis kažkam situacijos negelbėjo ir aš įsisavinau antrą svarbią pamoką Kuboje- į rojų galima patekti tik su pasu ! Važiuojant atgal, pirmą kartą pavyko paimti pakeleivę, kuri kalbėjo angliškai. Vežiau apie valandą, tad buvo įdomu pabendrauti. Medicinos sesuo, dabar mokosi universitete, kad taptų gydytoja. Sakė, uždirbdavusi 30cuc per mėnesį, kaip gydytoja uždirbs 60 (apie 2cuc per dieną). Užvedus kalbą apie politiką, praktiškai nieko nepasakė, - panašu, kad laisvo žodžio nėra (vėliau tą pat pastebėjau bendraudamas su kitais vietiniais žmonėm). Kažkaip jai išsprūdo, kad vietiniams sunku gyventi, o viskas tik turistams. Neatrodė laiminga. O ir pats vėliau supratau- neblogai gyvena tik tie žmonės, kurie sugeba prisidurti iš šono, o ypač- jei dirba su turistais: kambarinės, barmenai, taksistai (už leidimą dirbti su turistais jie moka valstybei 600cuc/mėn (!), bet gauna dyzelinį kurą už dyką).

Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos  
Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos



Pavažinėjus neturistinėm vietovėm, pamatai, kokia didžiulė praraja tarp viešbutinio pasaulio ir tikrosios Kubos. Namai mažučiai, be langų, gyvena po kelias šeimas. Kasdienis maistas labai paprastas - ryžiai su pupelėm, bananai, truputis mėsos. Auginamos vištos, ožkos, pririšti lauke ganosi paršeliai. Ūkyje vežimus dažniausia traukia jaučiai. Obuoliai Kuboje neauginami. Tiesa, žmonės nors ir apsirengę paprastai, bet tikrai tvarkingai, rūbai švarūs.

Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos  
Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos


Trečią dieną norėjome automobiliu pakeliauti pajūriu, pasigrožėti smėlėtais paplūdimiais. Davažiavus iki Banes miesto, teko tos minties atsisakyti, nes sutiktas vietinis vyrukas angliškai pasakė, kad 12km kelio ruožas iki jūros prastos būklės (iškart prisiminiau taisyklę nr1). Vietoj pajūrio jis pasiūlė apžiūrėti vietinį cigarų fabriką. Ir vėl nusivylimas- turistai į fabriką nebeįleidžiami (nes darbininkai išdalindavo turistams per daug cigarų). Nusprendėme apžiūrėti miestelio centrą. Turistų absoliučiai nesimatė nė vieno, vietiniai varstė mus žvilgsniais, o aš jaučiausi lyg kaip koks marsietis. Mieste autobusų nėra, o vietinius gyventojus vežioja arklių traukiami vežimai su stogu ir užrašu Taxi. Galinėj stotelėj laukia keli tokie arklių vežimai, o aš pragariškame karštyje užuodžiau susimaišiusį arklių prakaito ir šlapimo kvapą. Tą akimirką supratau, kad to kvapo niekada nepažinojau, iš Europos jis dingo vos ne prieš šimtą metų... Buvęs toks didelis pasaulis labai greit sumažėjo, ir lyg laiko mašina įmanoma keliauti pirmyn - atgal.

Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos  
Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos



Bevaikštant po miestelio centrą, prisigretino gerokai pagyvenęs vyrukas su McDonalds kepuraite ir kaip supratom, pasiūlė apžiūrėti vietinę bažnyčią. Jo teigimu, joje kažkada seniai tuokėsi Fidelis Castro. Deja, bažnyčia buvo užrakinta. Jis paprašė mūsų palaukti, o pats su kažkuo pakalbėjo pabeldęs į šone bažnyčios esančias duris. Bažnyčios durys stebuklingai atsivėrė ir tas pats vyras ispaniškai pravedė ekskursiją po visą bažnyčią. Vienam "kukui" atsidūrus jo rankose, vyrukas patenkintas papozavo mano fotoaparatui ir dingo.

Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos  
Važiuojant atgal, kažkokiam kaime pamatėm einančius iš mokyklos vaikus ryšinčius raudonus ir mėlynus kaklaraiščius. Sustojome ir visus apdalinome flomasteriais, pieštukais, kreidelėmis, spalvinimo knygutėmis ir kt. Tą pačią minutę atsivėrė artimiausių namų durys ir vaikų tėvai šaukė “gracias, gracias”. Atradome dovanėlių ir tėvams. Sekančios dienos rytą sėkmingai pridaviau nuomotą automobilį ir su viešbutyje susipažinta anglų pora Džeimsu ir Niki sėdom į Raulio vairuojamą taxi – 1955 metų Fordą, kurį išsinuomojome visai dienai. Raulis mus nuvežė į ketvirtą pagal dydį Kubos miestą -Holguiną. Ten nusprendėme aplankyti cigarų fabriką. Vietiniai gyventojai į jį neįleidžiami, tik turistai. Bilietai (kaina 5cuc) pardavinėjami miesto centre, nors pats fabrikas kažkur šone. Biliete įrašoma pavardė (pardavėjas kubietis man sako: Oo, iš Lietuvos !). Fabrike mums leido apžiūrėti du cechus, bet fotografuoti buvo draudžiama. Pirmame daugiausia pagyvenusios moterys rūšiavo tabako lapus pagal spalvą, skonio stiprumą ir plėšė juos į reikiamo dydžio gabalus. Draudžiama darbininkams kvepintis ar bet kokiu kitu būdu suteikti tabako lapams papildomą aromatą. Kitame ceche vyrai ir moterys suko cigarus. Kiekvienas darbuotojas turi nedidelį darbo stalą; lapus deda griežtai nustatyta tvarka. Pagal stiprumą, aromatą, formą, dydį sudėjus lapus, gaunami skirtingų gamintojų cigarai – pasakiški Cohiba, puikūs Romeo y Julieta, Montecristo, Partagas ar prastoki Guantanamera! Paprasčiau tariant, šalia sėdintys darbininkai suka skirtingų gamintojų cigarus, o tik pagal jai žinomas charakteristikas mažutė jauna gamybos vadovė vardina: čia yra Cohiba Robusto, čia Montecristo Nr.2, čia Romeo y Julieta Churchill ir t.t. Per darbo dieną būtina įvykdyti normatyvus – susukti ir suspausti rankiniu presu apie 120-180 cigarų, priklausomai nuo dydžio ir formos. Cigarų pardavimo kainas nustato valstybė, gamyklos parduotuvėje jos vos mažesnės nei visur kitur. Pora valandų pasivaikščiojome po centrą, kuris niekuo neišsiskiria. Tiesa, čia daugiau įprastinių mums parduotuvių (liežuvis neapsiverčia jų vadinti supermarketais), o mažesniuose miesteliuose labai varganos parduotuvės priminė 1970ųjų metų sovietines parduotuves.
Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos  
Beje, dauguma kubiečių apsiperka parduotuvėse pagal kažkokias korteles ar talonus, bet sistema mums išliko paslaptimi. Išeinant iš kiekvienos didesnės parduotuvės pirkėjus sustabdo apsauginis darbuotojas, kuris pagal čekį sutikrina visus esančius maišelyje pirkinius. Tiesa, į mano krepšį su fototechnika nė vienas nosies nekišo. Kantriai laukęs automobilyje dvi valandas, Raulis nuvežė mus už miesto ant didelės kalvos, nuo kurios atsiveria puiki panorama. Čia mus užpuolė vietiniai suvenyrų, vogtų (o gal suklastotų) cigarų prekiautojai. Kitų turistų nebuvo, bet tvarką prižiūrėjo pastoviai čia budintys policininkai. Viena senyva moteriškė gerokai išsiskyrė iš minios: kiekvienam turistui bandė kabinti dovanojamus karoliukus ir iš jos lūpų niekada (taip teigė taxi vairuotojas Raulis) nedingdavo rūkomas cigaras! Pasirodo, ji tvarko kalvos viršūnę jau 40 metų. Vienam kukui mikliai pradingus jos rankose, ji mielai papozavo mano fotoaparatui. Aš jau buvau gerokai sunerimęs – Kuboj buvau praleidęs visą savaitę, bet dar nenufotografavęs nė vieno rūkančio cigarą kubiečio. Sakoma,- batsiuvys be batų, o aš pridurčiau - kubietis be cigarų. Pasirodo, didžiųjų gamintojų cigarai absoliučiai daugumai kubiečių neįperkami, tad tenka pirkti prastos kokybės arba suktis patiems. Todėl cigarų rūkymas pavirsta į retą malonumą.

Seniai nutilo kubietiška muzika ir paprastų kubiečių juokas. Prieš akis tik „Cuba Libre“ kokteilis ir tingiai smilkstantis Cohiba cigaras. Bet aš visada prisiminsiu nuoširdžių kubiečių šypsenas ir nuostabią tolimą šalį. Viva Cuba !

Daugiau nuotraukų:
  •   Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotra..
    Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukoshttp://www.e...)   FOTOISTORIJA
      
       Nuotraukos

  Rodyti seriją
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (1 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (2 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (3 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (4 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (5 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (6 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (7 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (8 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (9 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (10 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (11 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (12 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (13 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (14 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (15 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (16 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (17 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (18 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (19 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (20 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (21 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (22 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (23 nuotrauka)
Nuotraukos: Kuba. Kęstučio Balčiūno nuotraukos (Londonietis) (24 nuotrauka)


Londonietis

Londonietis



Turite savo pasakojimą?  Paskelbkite jį čia!

Komentarai
Turinys
  • virgis.v
    virgis.v 
      2015.12.24, 02:18, vertino: Gerai, , rašė:
    Puiki ekskursija, Kęstai, dėkui:)
  • egisb
    egisb 
      2015.12.24, 10:23, vertino: Gerai, , rašė:
    Aha, įdomu buvo pažioplinėti...
  • Fiskius
    Fiskius 
      2015.12.24, 11:53, rašė:
    Jėga, kaip norėčiau aplankyti Amerikonų dar nesugadintą Kubą... Gaila, kad Raulis ant senatvės praskydo...
    Viva Cuba!!!
  • egisb
    egisb 
      2015.12.24, 15:10, vertino: Gerai, , rašė:
    Gaila, kad Amerikonai Japoniją sugadino, o būtų Rusai dar vieną Kubą padarę.......ir važinėję butų Japonai rusiškais Zilais ir Ladom,... ypač fototechnikos gamyba gerai tame kontekste būtų atrodžiusi....
  • Manvid
    Manvid 
      2015.12.26, 02:08, rašė:
    Na, būtų gaminę "Fedus" ir "Zenit Mark II"
  • leopoldas
    leopoldas 
      2015.12.24, 13:11, vertino: Gerai, , rašė:
    Puikus fotopasakojimas. Gražių Jums švenčių ir naujų įspūdingų klajonių po margą Pasaulį...
  • Londonietis
    Londonietis 
      2015.12.24, 14:02, rašė:
    Dėkui už palinkėjimus :)
    Vos gryžus iš Kubos, jau sukasi galvoje mintys apie naujas keliones ir tolimas šalis...
  • mikas007
    mikas007 
      2015.12.27, 20:22, rašė:
    Kelionės kaip narkotikas :) noris dar ir dar
  • B a s i k o m
    B a s i k o m 
      2015.12.26, 00:19, vertino: Gerai, , rašė:
    Labai gražios nuotraukos ir geras reportažas. Nors iš veidų nepasakyčiau, kad vietiniai labai džiaugėsi į veidą nutaikyta patranka  ( na, ta bobulė su cigaru - išimtis :D ).
  • mikas007
    mikas007 
      2015.12.27, 20:21, rašė:
    Emocija perduota, o paskutinė foto stipri :)
  • eligx
    eligx 
      2015.12.30, 23:18, vertino: Gerai, , rašė:
    nerealus straipsnis :)

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti