Gediminas Žilinskas: moters grožis, kūnas – amžinai aktualūs dalykai
2010.04.03  Straipsniai:  Žurnalas FOTO  Fotografų pristatymai  16 8029
 
Gedimino Žilinsko nuotraukos  

"Stengiuosi,  kad  ambicijos  padėtų  siekti tikslo. Menininkus dažnai užgauna, kai jų tarsi nesupranta,  bet  nereikia  pamiršti,  kad  žurnalai  nėra menininkų  personalinės  parodos,  jie leidžiami  tam  tikrais  tikslais,  o mūsų  kūryba atitinka  arba  ne  leidinio  reikalavimus.  Buvo momentų, kai maniau, kad  ir manęs visas pasaulis nesupranta, o vėliau paaiškėja, kad pats esi kažko nesupratęs ar nepriaugęs..."

Vienas „softboksas“, kelios šviesos, nukreiptos į sieną fotografui už nugaros, tiksliau, didžiulės tuščios patalpos tolimąją sieną, fotoaparatas, kompiuteris ir viskas, daugiau nieko. Dar vienas „softobksas“ laukia, gal prireiks. Grimuotoja vaikšto pirmyn atgal su pudra ir pieštukais, teptukais, vis išmėgindama juos ant rankos.
– Nedaryk daugiau jokio judesio!
Kompiuteryje pirmųjų bandymų rezultatas – kadro apačia dar netvarkinga. Stilistė perstumdo dailiai supakuotas dovanų dovanėlių dėžutes, išmėtytas aplink sidabrinės folgos fone prigulusį modelį, blykčioja karoliai ir raudoni aukštakulniai bateliai. Grimuotoja pribėga paryškinti akis ir dar kažką. Pribėga? Tiesiog ramiai prieina, jokio bėgiojimo. Bandymai. Fotosesija vyksta Gedimino g. 9 – didelėje pritemdytoje erdvėje tuščiose prekybos centro patalpose.
Stilistė vėl perstumdo dovanėles. Dar vienas bandymas.
– Dabar išsitiesk horizontaliai.
– Ar dovanos matyti abiejuose kampuose?..
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Modelis papudruojamas, vėl brūkštelėjus pieštukais, teptukais. Taip norisi paklausti, ar per porą minučių  išties  tie bruožai prapuola, bet gal tobulybei ribų nėra. Suprantu, kad tai  įprastas  fotosesijos darbas,  labai  įprastas,
visiškai. Viskas  kaip  ir daugelį  kartų daugybėje fotostudijų. Tikiesi pamatyti bėgiojančią nervingą  komandą,  blykčiojančias  įvairiaspalves šviesas – beveik Las Vegasą... O čia... Ramų  ramiausiai,  lėtai dovanėles padedantis išdėlioti  fotografas. Ką  jie kalba, beveik negirdžiu, nes  iš gretimos parduotuvės sklinda
klasikinė muzika. Viskas atrodo užtikrintai ir paprastai, jokios magijos. Tvarkomos plaukų sruogos. Dar kartą pasukamas softboksas. Vos vos paglamžoma  folga. Bandymas. Fotografas pasitaria su stiliste:
– Žiūrėk, čia, čia, čia.
– Prieš tai kažkaip žemiau gulėjai. Šia ranka  laikykis čia, keliai  truputį  į kairę, batai, o
– super!
– Kaip rankos? – vėl klausia modelis.
– Pakreipk kojas, ačiū, ranką... Griežtesnį žvilgsnį, dar, dar, gana.
Žodžiu – nieko  romantiško. Dar kadrai.
Vėl grimuotoja  pataiso sruogas.
– Atrodai puikiai, nuostabiai, gerai!
– Daugiau  emocijos,  ar girdi, –  šūkčioja stilistė, – Senis Šaltis atėjo!
– Viskas, šita puiki, dabar kitos suknelės, daugiau sexy, ar daugiau akytes?

„Express Mada“ mados fotosesija. Modelis Ana Kawahja, grimuotoja Lilė Bytautaitė, stilistė Ditė Anata.
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  


Pakeičiamas objektyvas, stilistė tuo metu ruošia kitus drabužius. Kava modeliui, pertraukėlė, fotografas priėjęs kalbasi:
– Tavyje gerai yra tai, kad... – tyliai kalba, negirdžiu. Suvyniojama folga. Nauja šukuosena.
Aerozolio balionėliai, stovėję šalia, atsiduria fotografo rankose. Purškiama kita folgos pusė. Štai kam jie! Modelis persirengia.
– Gal dabar padaryk „stipresnį“ veidą, – sako stilistė grimuotojai, pasirodžius modeliui su kailinukais. Visi juokiasi – fotografas išpurškė kaukolę su sukryžiuotais kaulais. Daro graffti:
– Čia tik sidabrinė spalva? Pridėkime raudonos. Ką dar turime?
– Ji stovės?
Grimuotoja šypsosi:
– Gražiai akys blizga.
Dar vienas objektyvas, sprendžiant pagal ilgį – arčiau tele.
– 200-tukas, – sako fotografas.
– Visu ūgiu? Aukštakulniai, itin aukštais kulnais batai. Modelio rankose iš kažkur atsiranda bananas. Užkąsti ar aksesuaras? Užkąsti... Dar pudra, kad kakta neblizgėtų. Prijungiamas didysis softboksas. Nereiks. Išjungiamas. Darbas, juodas darbas.
– Dabar fotografuosime tavo labai ilgas kojas. Labai gerai atrodai.
– Rankas geriau taip laikyti ar šitaip?
– Visaip gerai, kuo įvairiau. Tiesiai stovėk, gerai, puiku, važiuojam.
Suprantu, kad nepamatysiu jokių stebuklų – nei žiūrėdama į ramų, susikaupusį fotografą, nei į jaukiai besikalbančias grimuotoją ir stilistę, bet matau kai ką nuostabaus – vienas kitą iš pusės žodžio suprantančius žmones, komandą, susitelkusią darbui. Pigi folga, paprastos sienos – nieko ypatingo. Nustebina tik rezultatai ekrane, vėliau žurnaluose, ant jų viršelių. Taigi, kalbamės su vienu iš šauniausių mados fotografijos magų – Gediminu Žilinsku.

Norėčiau pradėti nuo biografnio klausimo – kaip pradėjote dirbti mados fotografu?
Muzikos akademija surinko pirmą kino operatorių kursą. Tai buvo nauja, nebuvo techninės bazės. Kadangi kino operatoriai ir fotografai turi labai daug bendra – technika, darbas su šviesa, objektyvai, juostos, net kompozicijos principai panašūs, mes dvejus metus mokėmės technikumo fotografijos kurso, o trečiaisiais, ruošdami diplominį darbą, ėmėmės flmavimo. Dailės akademijoje metus lankėme videomeno paskaitas pas Gintarą Šeputį. Nuostabus žmogus, geras dėstytojas. Taigi, turiu audiovizualinių menų bakalaurą. Kol mokiausi, fotografu dirbau studentų laikraštyje „Savas“. Dariau reportažus taip, kaip, mano supratimu, jie turėtų atrodyti. Vienas seminaras vyko ELTOJE, o ten redaktorium dirbo Šalkauskas ir kažkaip pakvietė užeiti. Užėjau ir sakau: „Noriu pas jus dirbti.“ Redaktorius padėjo ant stalo juostą: „Eik ir dirbk.“
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  

Kadangi buvau labai užsispyręs, kitą dieną atnešiau ją jau pilną. Tada jis man davė dvi juostas. Taip po truputį ir pripratome vienas prie kito. Po metų vienas fotografas išėjo dirbti į Seimą, o man pasiūlė jo etatą. Pradėjau darbuotis ELTOJE – politikai, kelionės, prezidentūros, vyriausybės – tikras reporterio darbas. Kartą nuvažiavau į REUTER seminarą (tuomet dar svajojau apie reporterio karjerą), metus dalyvavau World Press Photo seminare apie fotoapybraižų (photostory) kūrimą – kai ilgą laiką kuriamas žmogaus portretas ar šešių–dešimties nuotraukų pasakojimas. Po kokių šešerių metų gavau pasiūlymą iš Žurnalų leidybos grupės. Tai buvo ne tik finansiškai viliojantis pasiūlymas, bet ir tam tikras iššūkis. Darbas taip pat kitoks – nebereikėjo bėgioti po miestą su trimis objektyvais ir gaudyti akimirkas. Tai situacijos, siužeto kūrimas, modeliavimas, darbas su vienu, dviem žmonėmis ir vaizdo kokybės siekimas – tikslioji fotografja. Iš pradžių atrodė, kad gavau atostogų. Reporterio darbas – ateiti devintą ryto, gauti nurodymą ir tuoj pat kur nors skristi ar bėgti, o čia turi temą ir porą dienų ar net savaitę jai įgyvendinti. Daug ką teko išmokti, bet pravertė ir Akademijoje įgytos teorinės žinios, po truputį tobulėjau, o žurnalai pasitikėjo, gaudavau vis daugiau gerų ir tikslių darbų, kol perėjau prie viršelių nuotraukų, mados fotosesijų.

Ar teko dirbti operatoriaus darbą?
Filmavau daugiausia sau, turiu padaręs trumpametražių flmukų – tiek reportažinio pobūdžio, tiek meninio, tačiau per daug nesiskelbiu. Pagrindinis darbas buvo fotografija. Tiesa, dariau vieną projektą, angliškai vadinamą Fashion video, kai vykstant fotosesijai filmuojamas ir video – aiškios reklaminės paskirties filmas. Dabar, kai atsirado „Canon 5D Mark III“, galima dirbti su kino vaizdu, priartėti prie fotografinio vaizdo gylio. Vėl grįžtu prie to, ko mokiausi, – labai įdomu.

Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  


Egzistuoja mados fotografavimo mados. Ar sekate jomis?
Mūsų šalyje ir fotografams, ir visuomenei tai pakankamai naujas reiškinys, geriau žinomas iš užsienio leidinių. Kadangi mados fotografijos niekas nemoko, belieka sekti žurnalų „Vogue“, „Elle“, „L'Offciel“ naujoves (vis atsiranda ir naujų, nematytų leidinių), domėtis ir bandyti pajusti tendencijas. Kartą ar net dukart per metus vykstu į Niujorką, ten turiu šioje srityje dirbančių pažįstamų, pabendrauju. Taip pat, kiek įmanoma, stebiu mados televiziją, ir stengiuosi atrasti savo požiūrį į visa tai. Ne paslaptis, kad daug metų mes mokėmės iš užsienio leidinių, stengdamiesi pakartoti tai, ką matome, to ir buvo reikalaujama, siekdavom padaryti nors panašiai. Vėliau, pasiekęs tam tikrą techninį lygį, pradedi galvoti, koks tavo požiūris į madą, drabužį, moterį, grožį, kokį jausmą nori perteikti žiūrovui, pagaliau, kaip nuotrauka gali padėti parduoti dizainerio sukurtą drabužį. Mados fotografija – tai drabužių bei aksesuarų reklama, tačiau joje dalyvauja ir moters grožis, kūnas – amžinai aktualūs dalykai, tad bandai susikurti savą visumos viziją ir ją realizuoti turimoms techninėmis priemonėmis. Labai daug lemia ir sutikti žmonės – dizaineriai, kuriantys drabužius, modeliai, kurie įkvepia tam tikroms vizijoms ir jas įkūnija, taip pat komanda, specialistai, su kuriais dirbi. Labai svarbus yra susikalbėjimas.

Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Fotografas ir jo modeliai. Banalus klausimas, tačiau kaip atrandate savo modelius?
Bendradarbiauju su visomis agentūromis, stebiu, kokie nauji modeliai ateina, stengiuosi, kiek įmanoma, su jais susipažinti. Dažnai agentūros atsiunčia pasiūlymus, ir pats dairausi, kartais gatvėje atrandu. Dažniausiai, pastebėjęs gerą modelį, stengiuosi jį atskleisti – padarau bent kelis viršelius, mados fotosesijas. Kartais atsitinka taip, kad modelis ir inspiruoja idėją. Labai svarbu, kad ir žurnale dirbantys žmonės pamatytų, kad mano pasirinktas modelis gali tapti viršelio veidu – fotografuoju įvairiais kampais, vežu, rodau redakcijai. Tarkim, žurnalo „Laima“ veidą surasti nėra taip paprasta – tai turi būti ne visai paauglė, įdomaus veido, bet ne per daug fashion moteris.

Ar turite mėgstamiausias stilistes, grimuotojas, su kuriomis nuolatos dirbate, ar renkatės pagal aplinkybes?
Kadangi jau daug metų dirbu tiek su vienom, tiek su kitom, žinau, ką jos labiausiai mėgsta, kas geriausiai pavyksta. Labai svarbi darbo atmosfera – kad žmonės tarpusavyje sutartų. Stengiuosi, kad žmogų darbas uždegtų, žinau jų stipriąsias puses ir neverčiu daryti nieko, kas jiems neįdomu.

Kaip tvarkotės su modelių, stilistų, užsakovų ir kitų, dalyvaujančių Jūsų darbe, kaprizais, norais?
Stengiuosi, kad ambicijos padėtų siekti tikslo. Menininkus dažnai užgauna, kai jų tarsi nesupranta, bet nereikia pamiršti, kad žurnalai nėra menininkų personalinės parodos, jie leidžiami tam tikrais tikslais, o mūsų kūryba atitinka arba ne leidinio reikalavimus. Buvo momentų, kai maniau, kad ir manęs visas pasaulis nesupranta, o vėliau paaiškėja, kad pats esi kažko nesupratęs ar nepriaugęs... Tad mano gyvenimo taisyklė – ieškoti sprendimų, bet neieškoti kaltų. Kiekvienas naujas darbas verčia ieškoti sprendimų, važinėti po parduotuves, rinkti aksesuarus, detales, galvoti apie apšvietimą... Tai įdomus procesas, nes, be fotoaparato ir šviesų, yra ir bendravimas su žmonėmis.

Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  



Kokie tolesni planai, svajonės, siekiamybė?
Svajonės tokios, kaip ir visų žmonių – mes visi tobulėjame savo srityse, tai begalinis procesas. Po kiekvieno darbo, nesvarbu, ar jis geras, ar blogas, svarbu daryti išvadas. Judėjimas – tai gyvenimo principas, sustoji, ir tavęs nebėra. O svajonės – geresni klientai, platesni vandenys, didesni iššūkiai. Man patinka naujovės. Svarbu ugdytis tuos bruožus, kurie padėtų tapti, visų pirma, geru amatininku, o po to rasti laiko realizuoti savo kūrybinius siekius, netelpančias į įprastų užsakymų rėmus. Daugiau idėjų pasisemi darydamas nekomercinius darbus, kai gali išbandyti vieną, kitą, trečią dalyką, o vėliau tai gali pritaikyti ir komerciniuose projektuose.
Taip pradėjau mąstyti prieš kelerius metus., tad gimė kūno fotografijų serija, kelionių nuotraukos. Labai daug pakeitė kelionė į Kubą. Tada už 1000 Lt gavau vienintelį paskutinės minutės bilietą, pasiėmiau 40 juostų, „Nikoną“, tris objektyvus ir išskridau. Likęs vienas su savo mintimis ir vaizdais, daug ką permąsčiau, supratau, kad man jau 30 ir turiu kažką pradėti daryti ne rytoj, ne kada nors, o tuojau pat. Grįžęs surengiau vieną parodą, po to kitą, trečią. Pradėjau aktyviau dalyvauti bendrose parodose, nepraleist pasiūlymų dalyvauti projektuose, kad ir nemokamuose. Važinėju į Norvegiją, esu vieno ten vykstančio konkurso žiuri narys. Tai nėra mados fotografijos konkursas, jis labiau susijęs su socialine tematika, bet nėra apribotas vien dokumentika, galimi ir meniniai sprendimai. Dar būdamas vaikas ir rankose laikydamas „Smeną“, vėliau „Zenitą“, svajojau kada nors išleisti knygą, surengti parodą. O dirbdamas bėgi bėgi ir žiūri – praėjo metai, dveji, penkeri, dešimt, o ką nuveikiau? Dirbau, užsidirbau, pravalgiau, patenkinau vieną kitą ambiciją, ir viskas...
Kuba. Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Kuba. Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Kuba. Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Kuba. Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Kuba. Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Kuba. Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Kuba. Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Tailandas. Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Tailandas. Gedimino Žilinsko nuotraukos  


Šiek tiek apie konkurenciją – ar mūsų mažoje šalyje su maža rinka ji yra pakankama. Kaip Jūs į tai žiūrite?
Konkurencija yra labai geras dalykas, ji priverčia neužsibūti vietoje. Jaunimas auga, konkurencija didėja. Kažką įdomaus padarai, tuoj kas nors padaro tą patį, tada nebegali kartotis, ieškai kitų sprendimų. Tai yra pats įdomumas. Dar norėjau paklausinėti apie postprodukciją. Taip, postprodukcija labai svarbu, tai 50 proc. darbo. Anksčiau postprodukcija buvo daroma kitais būdais. Fotografijas retušuodavo rankiniu būdu, apipiešdavo, po to perfotografuodavo ir taip gaudavo naują negatyvą arba skaidrę. Dabar visa tai apdorojama kompiuteriu. Anksčiau fotografas atiduodavo juostą ryškinti ir eidavo gerti kavos, po to pasakydavo laborantui, kokių nori spalvų, ir duodavo nurodymus retušuotojui, o dabar išsyk įrašome nuotraukas į kompiuterį, konvertuojame iš RAW, ieškome spalvinių sprendimų, kadruojame „Photoshope“, ieškome efektų, kompozicijos. Po to nuotraukas montuojame. Aišku, galima šiam darbui samdyti žmogų, tačiau ar jis pajus tavo idėją, nuotaiką? Kolegė buvo seminare apie grimą, ten žmogus, daugiau kaip 30 metų dirbantis su mados fotografija, pasakojo, jog kartais nuotraukos iš mados fotosesijos Niujorke būdavo siunčiamos į Paryžių, kur garsus grimo menininkas savo ranka piešdavo ant nuotraukos ir siųsdavo ją atgal į Niujorką, perfotografuodavo ir spausdindavo „Vogue“. Taigi, postprodukcija mados fotografijai aktuali jau labai seniai. Pastaruoju metu labai daug montuotų darbų, iš pradžių tai buvo naujovė, dabar ji gal ir nebesaikingai naudojama. Bet jei žurnalai spausdina, gal taip ir reikia. Pats montuoju nedaug, fotografuoju pasirinktose vietose, nusinešu šviesas, sukuriu studijinį apšvietimą, bet modelis vis tiek kartais atrodo kaip įklijuotas fototapete... Žmogaus akis kažkaip jaučia, kas yra tikra, gali idealiai sumontuoti, bet tai matysis. Tas pats, kas fotografuoti skaitmena ir juosta – vis tiek yra skirtumas. Su juosta nemažai prarandama laiko, tačiau aš esu tikrosios fotografijos fanas ir kai tik leis galimybės, bent savo menams dirbsiu tik su juosta. Būkim sąžiningi – nuotrauka, kurią pats sukonstravai, sumontavai, pakeitei spalvas – jau yra nutolimas nuo tikrosios fotografijos prigimties. Viskas, kas fotografuota į juostą, yra tikra, net „Lomo“ ar „Polaroidas“. Žinoma, „Photoshope“ taip pat galiu uždėti „Polaroido“ ar „Lomo“ efektą, bet nebus gyvybės. Kaip kalbėtis su robotu ir su žmogumi – net jei akis nemato, širdis jaučia, kas yra netikra.

Daugiau Gedimino Žilinsko nuotraukų: www.zilinskas.net

Žurnalas FOTO.




Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  
Gedimino Žilinsko nuotraukos  


Komentarai
Turinys
  • Netingiu
    Netingiu 
      2010.04.03, 17:34, rašė:
    Gal dėl to, kad sugeba žmogus pastebėt kur posprodukcija ir kur ne yra dalis netiesos ir dažnas teisinimasis, kad nedarymas to yra vardan tikrumo, nors situacija būna tokia, kad tiesiog nesugeba, bet daugiau šaunuolis ir straipsnis puikus, daugiau tokių :) :)
  • Irma in style
    Irma in style 
      2010.04.03, 18:00, rašė:
    vienas iš mano mėgstamų lietuvių fotografų.
    P.S. kai pirmą kartą skaičiau šį straipsnį ir dabar abu kartus pagalvojau kad pirmoji dalis arba visai nereikalinga arba autorius nemoka įdomiai papasakoti.
    P.S. P.S. o interviu lb fainas. '' Tada už 1000 Lt gavau vienintelį paskutinės minutės bilietą, pasiėmiau 40 juostų, „Nikoną“, tris objektyvus ir išskridau...''  !!!!!
  • Tom Petkus
    Tom Petkus 
      2010.04.03, 18:16, rašė:
    neblogai paiso Jis..bet kai Jis mane Flickeryje uzblokavo tai nebesidomiu Jo kuryba :)
    Nepatinka man,kad jo dauguma fotkiu shopinta ir turtingu bobuciu fotografas
  • amvy
    amvy 
      2010.04.03, 20:53, rašė:
    Ta Kubos serija skani, norėtus daugiau nuotraukų...
  • eFoto redaktorius    2010.04.03, 20:56, rašė:
  • Arvydas101
    Arvydas101 
      2010.04.03, 22:09, vertino: Gerai, , rašė:
    Labai patiko tikro meistro aiškios ir paprastos mintys už kurių slepiasi ilgametis patyrimas, ypač pastebėjimas apie skaitmeną ir juostą.
  • Tom Petkus
    Tom Petkus 
      2010.04.03, 22:24, rašė:

  • Tom Petkus
    Tom Petkus 
      2010.04.03, 22:25, rašė:

  • Irma in style
    Irma in style 
      2010.04.03, 23:04, rašė:
    ačiū :)
  • Nostromo
    Nostromo 
      2010.04.04, 13:38, rašė:
    Straipsnio neskaiciau. Nuotraukos patiko, yra ka paveizeti :) Spaudziu desine.
  • Liutauras Bilevičius
    Liutauras Bilevičius 
      2010.04.04, 16:56, rašė:
    Ir straipsnis geras.
  • rpf
    rpf 
      2010.04.04, 20:24, vertino: Gerai, , rašė:
    Išties įdomu. Ačiū. :)
  • Dainius Grakauskas (išsitrynęs)    2010.04.04, 20:53, rašė:
    pirmas straipsnis kuri perskaiciau cia. Nenusivyliau
  • Ineta G
    Ineta G 
      2010.04.11, 01:46, rašė:
    labai patiko darbai, saunuolis :)
  • kavolis
    kavolis 
      2010.04.12, 13:51, rašė:
    vien dėl šių žodžių, nekalbant jau apie visą kitą, vertėjo perskaityt šį straipsnį: "O dirbdamas bėgi bėgi ir žiūri – praėjo metai, dveji, penkeri, dešimt, o ką nuveikiau? Dirbau, užsidirbau, pravalgiau, patenkinau vieną kitą ambiciją, ir viskas..."
  • Black88
    Black88 
      2010.05.30, 00:29, rašė:
    aš tiesiog jį dievinu

Visą vasarį   fotobites.lt siūlo net  20% nuolaidą!

  Valentino diena - viena iš progų pasveikinti mylimuosius ;)
Nuolaida galioja daugumai gaminių...
Fotoknygos ir albumai Kalendoriai ir fotožurnalai
Atvirukai ir plakatai

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti