@ IEVA magazine. Photographer Tomas Vyšniauskas, stylist Lina Jakeliūnaitė.
Pradedame naują efoto.lt ir „Foto“ žurnalo bendrą rubriką, kuri vadinasi „Kas ką veikia“. Čia pristatysime įdomiausius lietuvių ir kitų šalių fotografų projektus, kol jie dar tik kuriami arba tik ką išvydo dienos šviesą. Lįsime į fotosesijų užkulisius, čia pat kalbinsime fotografus bei jų komandas, pateiksime kadrus iš bakstage‘o bei filmuotą medžiagą su komentarais.. Pradedame šią rubriką, pristatydami „Creep“ komandos intriguojantį projektą „Šatrija“.
Projektas „Šatrija“ Elegantiškas agentės sulaikymas Tarybų Lietuvoje
Rusų šnipė Ana Čapman nusigraužtų nagus iš pavydo, pamačiusi Vilniuje daug elegantiškesnes, šilku pasipuošusias žvalgybininkes. Giedrą, tačiau labai vėjuotą ir žvarbią ankstyvo pavasario dieną slaptos „Creep“ studijos kameros fiksavo šnipės sulaikymo dramą, kurioje pasižymėjo tarybinio saugumo agentės. Veiksmas vyko 8-ajame dešimtmetyje, kai sovietų režimas buvo pasirengęs sučiupti kiekvieną priešo šnipą, rezgusį pinkles tarybų valdžiai.
Publikuota žurnale IEVA, 201 balandis, fotografas Tomas Vyšniauskas, stilius Lina Jakeliūnaitė, makiažas Vaida Navickaitė, prodiuseris Vytautas Razma, modeliai Patricija (Baltic model management), Monika (Image group). Drabužiai - Egidijus Rainys, Corneliani, juvelyrika - Dorė.
@ IEVA magazine. Photographer Tomas Vyšniauskas, stylist Lina Jakeliūnaitė.
@ IEVA magazine. Photographer Tomas Vyšniauskas, stylist Lina Jakeliūnaitė.
@ IEVA magazine. Photographer Tomas Vyšniauskas, stylist Lina Jakeliūnaitė.
@ IEVA magazine. Photographer Tomas Vyšniauskas, stylist Lina Jakeliūnaitė.
@ IEVA magazine. Photographer Tomas Vyšniauskas, stylist Lina Jakeliūnaitė.
@ IEVA magazine. Photographer Tomas Vyšniauskas, stylist Lina Jakeliūnaitė.
@ IEVA magazine. Photographer Tomas Vyšniauskas, stylist Lina Jakeliūnaitė.
@ IEVA magazine. Photographer Tomas Vyšniauskas, stylist Lina Jakeliūnaitė.
@ IEVA magazine. Photographer Tomas Vyšniauskas, stylist Lina Jakeliūnaitė.
Idėja sukurti mados fotosesiją šia tema jau senokai kirbėjo Tomo Vyšniausko galvoje. Šį pavasarį palankiai susiklostė visos aplinkybės – prieš kelias savaites dizaineris Egidijus Rainys pristatė elegantišką ir kiek tuos laikus primenančią kolekciją (ji tarp Vilniaus snobų susilaukė neregėto pasisekimo), o „Ievos“ žurnalui prireikė fotosesijos, kurios scenarijus primintų kino filmą. „Kai stilistė nuvyko rinkti drabužių į Egidijaus parduotuvę – pusė drabužių jau buvo išgraibstyta. Tad, nieko nelaukę, susigriebėme kitą pusę, t. y. išsinešėme viską, ką radome, ir pradėjome ruoštis fotosesijai. Turėjome tik vieną dieną visoms 8 scenoms nufotografuoti“, – pasakojo Tomas.
Per dieną reikėjo fotografuoti penkiose vietose, kurių viena gerokai už Vilniaus. Tad teko iš anksto atsakingai pasiruošti. Buvo parašytas scenarijus, veiksmų planas, kruopščiai apžiūrėtos visos vietos, surengtas pasitarimas, per kurį aptartas veiksmų planas ir parengtas kiekvieno kadro eskizas. Užsakytas rekvizitas – papuošalai, ginklai, automobilis „Volga“, ryšininkų ausinės, telegrafo raktas, radijo stotys, susitarta dėl vietų, kuriose bus fotografuojama. Šiai fotosesijai panaudotas ir autentiškas septintojo dešimtmečio ryšininkų sunkvežimis su elektros generatoriumi, dėl kurio visai komandai teko vykti fotografuoti už Vilniaus.
Specialus ryšininkų kabinetas. Šią vietą „Creep“ komanda atrado visai netoli studijos. Baldai, kiliminė danga, užuolaidos, interjeras nei kiek nepasikeitę nuo sovietmečio – atvėrus duris apima jausmas, kad ką tik keliavai laiko mašina. Čia kiekvienas daiktas turi savo istoriją ir yra neliestas bent dešimtmetį. „Atsinešėme tik radijo stotį ir atsivedėme modelį“, – sako Tomas, fokusuodamas 45 mm, perspektyvą koreguojantį „Nikkor“ objektyvą. Šnipė Ingrida (modelių agentūra „Baltic Model Management“) palinksta prie radijo imtuvo ir užrašinėja iš užjūrio gautas instrukcijas, barbendama į telegrafo raktą atsakinėja į X klausimus. Beje, imtuvas yra tikras ir veikiantis, o viena gražiausių jo detalių – užrašas didelėmis raidėmis pačiame skydelio viduryje: „Atsargiai, priešas klausosi!“
Tomas panašiu prietaisu vaikystėje klausėsi radijo pranešimų iš laisvojo pasaulio, prasprunkančių pro sovietų įrengtus radijo slopintuvus, – jo tėtis, radijo mėgėjas, buvo pats geriausias pagalbininkas – visas rekvizitas paimtas iš jo kolekcijos. Taigi šnipė siunčia pranešimą, o agentės gaudo jos signalą, važiuodamos mieste didelėje juodoje „Volgoje“.
Lemtingas susitikimas po Žaliuoju tiltu
Ryšininkas turi gauti paketą su slaptais dokumentais nuošalioje vietoje, toliau nuo praeivių akių – po Žaliuoju tiltu. Ryšininkas – šios fotosesijos prodiuseris Vytautas Razma – aprengtas prabangiais drabužiais. „Su stiliste Lina nusprendėme, jog šiandien padarysime išimtį ir neimsime modelio iš agentūros. Vytas puikiai tinka šiam vaidmeniui – yra idealaus amžiaus elegantiškas vyras, kurio asmenybę atskleisime ne pagrindinėje fotosesijoje, o papildomame trumpametražiame filme“, – dėsto Tomas. Kalbuosi su juo tuomet, kai jis, pasistatęs trikojį, per radijo stotelę vadovauja vyksmui iš kitos upės pusės su 400 mm židinio nuotolio objektyvu. „Viskas apskaičiuota taip, kad šviesos ir šešėlio linija susikirstų ties ta vieta, kur susitinka mūsų herojai. Šnipė yra šviesoje, o ryšininkas, arba šnipas-rezidentas (Vytas), ateina iš šešėlio.“
Visi fotosesijos dalyviai kitoje upes pusėje turi radijo stoteles, per kurias girdi Tomo paliepimus – jie greiti ir nervingi. Tą lemtingą dieną Neryje driokstelėjo ledonešis. Jis suteikė fotosesijai šmaikštaus dramatizmo: pakilęs stiprus vėjas plėšė nuo pagrindinės herojės balto šilko suknelę. Mergina demonstravo tarybinę ištvermę.
Fotografuodamas Tomas ant „Nikon D3X“ aparato uždeda nuotolinį blyksčių valdiklį. Jis valdo nešiojamą Profoto blyksčių generatorių, veikiantį visu 1200 W/s galingumu kitoje upės pusėje.
Turime ir praeivę, matyt, irgi agentę, apsimetančią mama, paupyje vežiojančia kūdikį. Mama, žinoma, pasipuošusi Egidijaus Rainio kurtu paltuku, vietoj kūdikio – radijo stotelė, kuri transliuoja Tomo komandas, o ir pats vežimėlis – mados klyksmas už 3000 litų. Dar pastebiu, jog Žaliojo tilto apačia nuterliota sienų piešėjų tiek, kiek pasiekia žmogaus ranka. Tomas nuramina: vėliau šie piešiniai bus kruopščiai nutrinti. Nepraeina net pusvalandis, o herojai jau skuba į kitą vietą – prie buvusio „Lietuvos“ (dabar „Radisson Blu“) viešbučio. Ten tarybiniais laikais paprastai knibždėte knibždėjo šnipų bei KGB agentų, o restoranas buvo įprasta slaptų susitikimų vieta.
Pagal scenarijų mūsų šnipė turėjo būti atpažinta ir pagauta restorane: „Norėjome autentikos, kurią, savo dideliam džiaugsmui, pavyko rasti Spaudos rūmų kavinėje.“ Čia interjeras, stalai, net maistas, primena praeitą istorinę epochą. Tomas paprašo kavinės padavėją staltiesės, pats serviruoja stalą, išrenka patiekalus: ryšininkas ir šnipė užkandžiaus autentiškomis „Olivjė“ salotomis bei liežuviu su žirneliais. Įpusėjus pietums šnipė po stalu perduos išfotografuotą juostą su slaptų objektų atvaizdais.
Viską stebės agentės – viena slėpsis už kolonos, kita gurkšnos kavą tamsiame kampe. Čia šnipė bus pagauta. Ją išduos vakarietiškas šilkinės suknelės kirpimas ir brangūs papuošalai (visos fotosesijos herojės pasidabins „Dorė“ papuošalais su brangakmeniais, kainuojančiais ne vieną tūkstantį litų). Ryšininkas Vytautas irgi neatsiliks – pasipuoš beveik 5000 litų kainuojančiu „Corneliani“ švarku.
„Creep“ komanda kinematografine šviesa bei spalvomis kuria to laikotarpio dvasią nepriklausomai nuo to, kad už komandos nugaros šypsodamiesi valgo pietus Spaudos rūmų darbuotojai.
Šnipei užlaužiamos rankos ir ji išvedama.
Juoda „Volga“, „Makarovo“ pistoletai ir šūviai Vilniaus centre
Specialiųjų efektų meistrai atveža pistoletus – du vienodi „Makarovai“ bei apkabos jiems, vieni atrankiai.
Herojų vietos sužymimos ant šaligatvio, atvažiuoja „Volga“, ji pastatoma į numatytą vietą, atidaromos durelės, pavalomas automobilio sparnas. Tuoj įvyks lemtingas sesijos momentas – čia, ant laiptų tarp viešbučio ir Centrinės universalinės parduotuvės. Surakinta antrankiais šnipė išsprūsta iš agenčių rankų ir bėga kuo toliau... tačiau pasigirsta šūvis, ir ji, praradusi pusiausvyrą, krinta žemyn.
„Visiški Odesos laiptai“, – už kadro juokauja komandos nariai. „Gaila, tas vežimėlis toks brangus, gražiai riedėtų laiptais“, – šypsodamasis antrina Tomas. Kiek neįprasta ir manekenėms – ginklų ekspertas moko Moniką (modelių agentūra „Image Group“) ir Patriciją (modelių agentūra „Baltic Model Management“) teisingai laikyti ginklą. „Žinoma, kad nešaudysim viduryje dienos pačiame miesto centre“, – tikina Tomas. „Nors ir galėtumėme padaryti tik vieną kadrą, tačiau specialiai to nedarome – norime uždėti šūvio dūmus, lekiančias kulkas bei atšokančias gilzes redagavimo metu, kad atrodytų truputį netikra, kaip kine“. Keista, tačiau praeiviai, išvydę sceną su nutaikytais pistoletais, praeidami krūpčioja. „Kita scena!“ – šaukia Tomas.
Persikeliame į „Volgą“interjerą. Jos rusvos spalvos apmušalai gerai dera prie drabužių. „Tai bus įvadinis visos fotosesijos kadras, kuriame agentės, važinėdamos miesto gatvėmis, bandys pagauti šnipės siunčiamą signalą“, – aiškina stilistė Lina, kabindama Patricijai ant kaklo papuošalą su didžiuliu brangakmeniu. Monika tuo metu prideda prie ausies autentišką ausinę. Ledinio vėjo iškankinti fotosesijos dalyviai džiaugiasi atsidūrę automobilyje – net ir čia viskas numatyta iki smulkmenų: pro galinį langą matyti stalininės Vilniaus architektūros pažiba – Mokslininkų namai Goštauto g.
Juodą „Volgą“ greit prišildo saulė, viduje daug geriau nei žvarbiame vėjyje, tačiau dar toli iki fotosesijos pabaigos.
Ryšininkų sunkvežimyje
Tomo tėčio sodyboje užmiestyje stūkso visiškai autentiškas sunkvežimis – elektros generatorius. Čia bus fiksuojami paskutinai šios dienos kadrai – KGB agentės klausysis radijo signalų. Komanda, paėmusi tik reikalingiausius daiktus, išvažiuoja iš Vilniaus jau gerai sutemus. Sodyba atokiai ne tik nuo miesto, bet ir nuo kelio. Viskas, ko reikia fotosesijai, bus perkraunama iš prie kelio paliktų automobilių į visureigį, kuris nuveš į vietą, – mat prasidėjęs atodrėkis yra užtvindęs lauko kelią. Ryšininkų sunkvežimyje labai ankšta, modeliai persirengia ir lieka šilti visureigyje, kol bus pastatytos šviesos ir paruošta klausymosi įranga.
Nelengva užduotis tenka apšvietėjui Tomui Piliponiui – vėjas laužia stovus, šviesos sklaidytuvai turi būti priglausti prie mažų sunkvežimio viršuje įtaisytų langelių, stovai susmigę į purvą, laiko mažai, visi pavargę ir sušalę. Viduje viskas fotografuojama plačiu kampu – vėliau plataus kampo iškraipymai bus ištiesinti.
Sunkvežimyje labai ankšta – lieka tik herojės bei pagrindiniai žmonės. Tomas pasirenka rakursą – fotografuos atsiklaupęs ir beveik prilipęs prie viduryje sunkvežimio pūpsančio generatoriaus, tiesiai jam į viršugalvį remsis operatoriaus Kerniaus Pauliukonio „Nikon D7000“, filmuojantis kas vyksta už kadro. Paskutiniai kadrai – Patricija ir Monika susikaupia, ausinės priglunda prie ausų, Patricija net palinksta arčiau tariamo garso, sklindančio iš ausinės, ir pakelia antakį. „Turim!“ – atsikvepia Tomas. Pagaliau ši 14 darbo valandų fotosesija baigta – visi krinta iš nuovargio, tačiau dar laukia kelionė į Vilnių ir tvarkymasis – rytoj ryte numatyti kiti darbai. Dar kelios dienos darbo su turima medžiaga – postprodukcija, retušavimas, maketavimas – ir fotosesija išvys dienos šviesą – išeis balandžio mėnesio „Ieva“.
Būsiu nepopuliarus, bet man nepatiko, kompozicijos, apšvietimas, beveik buitiškas. Tarybinės atmosferos visiškai nejaučiu, nors darbo, pasiruošimų, regis, nemažai įdėta.... Video žymiai įdomesnis... O rubrika, žinoma, sveikintina.
32.8
eFoto redaktorius2011.04.28, 19:08, rašė:
Na ne, būsit labai populiarus. Juk Fassion fotografija čia sulaukia 10 kart daugiau kritikos ir minusų nei sakykim paukščių nuotraukos ar peizažai. Bet ar tai reiškia, kad profesionalai yra 10 kart prastesni fotografai už paukščių fotografus, kad jie visiškai neišmano ką daro? Tikrai ne ;) Tikėsimės, įprasta tautiečių bloga nuotaika neatbaidys kitų profesionalų norinčių parodyt savo virtuvę. Pralaušim pesimizmo ledus!
Sutinku su Rimantu, kad nuotraukos nepadarė tokio įspūdžio, kokio tikėjausi (tiksliau - kuriam nuteikė pats pirmasis kadras, naudotas straipsnio įžangoje). Darbai su merginomis automobilyje ir poroje kitų nuotraukų įdomūs būtent kaip mados fotografija, po vieną. Tačiau kartu šiek tiek.. nežinau.
Iš kitos pusės suprantu ir tavo, Ignai, poziciją. Taip, kultuotas tas efoto :) Ką padarysi. Tai nereiškia, visgi, kad reiktų mažiau kritikuot. Kritika - progresas, tiesa?
eFoto redaktorius2011.04.28, 20:32, rašė:
Reiškia Delfi.lt jau nuprogresavo į nepasiekiamas aukštumas ...
Tikėtis konstruktyvios kritikos iš kiekvieno eilinio piliečio yra naivu. Kiek žmonių sugeba, pvz. pasakyti, kuom jiems patiko/nepatiko suvalgytas patiekalas? Mažuma, nes tam, kad išsireikštum, turi stabtelti ir apie tai susimąstyti ir tuos pamąstymus sugebėti išversti į žodinę kalbą. Tai lavinamas įgūdis, bet dauguma apsiriboja gražu/negražu/, patinka/nepatinka, įspūdinga/lėkšta, etc, nors nuo gražu iki negražu egzistuoja begalinė išraiškų paletė. Tad tas kelias žiūrėti-vertinti pernelyg vingiuotas daugeliui, manau.
Labiausiai laukiu kol tie krypai, ypač tokie, idėjų fontanais besitaškantys, kaip Tomas, išmes savo visas blykstes ir D3x'us paims "proper" kamerą į rankas ir pradės sukt filmus, kad ir trumpametraius, nes kiek stebiu, tai vis labiau nebetelpa į fotografijos rėmus. Už ką gerbiu. Už tai kad jie kitokie. Lengva fotografuot plastic fantastic modelius ir stumdyt studijoij švieas ir slankelius fotošope.Iš to išplaukia už ką juos myliu. Už idėjas ir temas, kurių 80% net nežino ir/ar nesugalvoja, likę 15 nesupranta, o 5% yra jie patys :) Sakyčiau, šaunu, nepakartojama arba žodiais neapsakoma, bet visus šituos odžius sudėjus į vieną, ir dar papabarsčius prieskonių kuriuos jau paminėjau, galiu tik pasakyti nuoširų "kitaip"
Ai man tai normaliai susiziurejo. Ner kazko blogo, ner kazko fantastisko. Kadangi pradejau nuo nuotrauku, tai is pradziu nesupratau kas ka gaudo :D. Paaiskinantis tekstas labai reikalingas. Tiesa, sitas tekstukas toks varvantis komercija, sukele lengvai iskreivinta sypsena. Bet as viska suprantu kodel taip :) Taip, nuotraukose matosi, jog ideta darbo. "Vau" nebuvo, bet darbai pakankamai geri kad i straipsni ideti. Jeigu as padaryciau tokias foto - man nebutu geda parodyt ;)
12.5
Svečias2011.04.29, 12:38, rašė:
patiko straipsnis
Parfois (išsitrynęs) 2011.04.29, 13:38, rašė:
man tai labai patiko :) aisku, budama fotografo vietoje kitaip truputi imciau kampa, bet nuotraukos man patiko
Man visuose nuotraukose labai trūksta emozijų.Turėtų būti kažkokia įtampa, baimė. Net kai ją suima,nėra jokios reakcijos. Bet darbas geras,matosi kad įdėta daug laiko ir pasiruošimo ;)
"Haters gonna hate", o šiaip įsitikinau, kad Creep yra rimčiausi Lietuvoj ir vargu ar per 10 metų atsiras bent viena komanda, kuri dirbs panašiai.
P.S. Jaučiu grafitininkų post produkcijos autorius labai ne[be]mėgsta :)
labai patiko, nes man matyti veiksmo vystymą fotografijoj viename kadre) neįprasta... sustingdytos akimirkos, o kas vyko prieš tą kadrą kelias sekundes ir po kažkaip viskas aišku, vizualizuojasi judesys siužetas mintyse. Aišku padėjo išankstinis temos( siužeto) pristatymas :-). O svarbiausiai kiek darbo fizinio ir idėjinio įdėta!!! Video - nelabai... nepažiūrėjau iki galo.
Tomas Staniškis (išsitrynęs) 2011.06.03, 17:40, rašė:
nėra emocijų, labai jau viskas suvaidinta... jokios dvasios... o automatiškai ir fotografijos praranda žavesį.. niekas man čia nepatiko, jeigu atvirai :D
d7000 gulejo daug geresnej rankoj nei d3x, neziurint i visa anturaza-rekvizita watsekundes us upes ir 400mm. taip ir matosi videomedziagoj kiek padaryta komandos ir kiek mazai rezultato fotografijoj.pasirenkant statishka pozavima reikejo atshlifuoti kampus daug shvariau. video atveju--nervingas kameros movenmentas, kapotas montazas pasiteisna, nuperka meistriskas kontrasvietimas ir apskritai vaizdu plastikos jausmas. o tema intriguojant, gaila gaila..visai isivaizduoju trumpa metra padaryta su ana videograferio ranka...o shiaip ir fotografijos geros iliustruoti istorija ir savaime jos neblogos-bet per blogos tiek sudejus kolektyvinio darbo.
man rodos truksta idejos, neisvystita iki galo, surinktu rekvizitu ir vietu neuztenka, truksta akcento, ir ma uzkliuvo nevalyti stiklai ( tokios manekenes, tokie rubai ir nevalyti stiklai, kitoj fotkej – isvedant su antrankiais pakrites atlosas ir tuscias stalas arba jis turetu buti apdulkejes ir nuciupinetas riebaluotu ranku ar aplaistytas degtine, ar jo daugiau ir tas desinis krastas fot, kazkaip nesutvarkyta viskas iki galo, nesuvesta. Banaloka. O video ir yra gera, nes savo vieta atitinka dokumentavimas, bet cia jau kita forma. Be to jei norit parodyt kaip rimtai dirbat turetu daugiau aptarnaujancio personalo siukiotis(bent del ispudzio).
Svečias2011.12.21, 09:25, rašė:
Labas visiems. Kaip fotografas mėgėjas nekomentuosiu, nes net ir toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, kiekvienas fotografas fotografavimo poziciją ir kampą manau tikrai pasirinks skirtingai, jau nekalbant apie turimos technikos arsenalą. Medžiagą mačiau labai skubotai, bet neužtaisytas Makarov PM9 Volgoje... tikrai prasti ,,čekistai" tokioje situacijoje. Čia ginklininkui pastabėlė, nes ne visi fotografai supranta apie ginklus, todėl nenuostabu, kad po šūvio prie laiptų, pistoletas statiškai irgi vaizduojamas taikinio linijoje. Raliai jo vamzdis trumpam tuo metu pakyla truputį kiek aukščiau. Užtai aš net galutinai neišbandes savo fotoaparatų ir blykčių galimybų, taigi dirbame, mokomės ir mokome... Sviesos, šešėlių ir sėkmės! Albinas Laimutis Veiverys
Jūsų komentaras
Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti