Žygimantas Vaičaitis: „Į fotografiją mane atvedė snieglenčių sportas“
Įvairiaspalvėje Žygimanto Vaičaičio (Žygimantas Panda) galerijoje apstu visko, pradedant kalnų peizažais, baigiant dinamiškais snieglentininkų ar dailiais merginų portretais. Išbandęs tiek skaitmeninę, tiek daugybę analoginės fotografijos priemonių, jis nusprendė: „Fotografuoti skaitmena – kaip važiuoti Ferrariu, o juosta – kaip su senu Mustangu; vienas veža greitai, kitas maloniai“. Juk svarbiausia – įtaigus rezultatas!
Trumpas prisistatymas
Fotografija man yra hobis, teikiantis didžiausią malonumą (duona ir sviestą valgau iš kitos veiklos), todėl dažnai laisvalaikį leidžiu su savo Nikonu ieškodamas peizažų, veiksmo arba merginų. Fotografuoti mokausi savarankiškai, dažnai apsilankydamas eFoto svetainėje, skaitinėdamas apie naujoves ir žiūrėdamas nuotraukas.
Save laikau „techniniu“ menininku – man svarbiausia kaip nuotrauka yra padaryta, koks objektyvas, šviesa, detalumas, kompozicija... Kalbant apie optiką, esu „fix'ų“ mėgėjas, savo kuprinėje turiu tik vieną „zoom'ą“, nes vertinu kokybę, 99% atvejų pasikliauju tik „M“ režimu – tai jau tapo įpročiu.
Koks Tavo ankstyviausias su fotografija susijęs prisiminimas?
Su fotografija susipažinau vaikystėje, kai vienintelis būdas pamatyti savo atvaizdą ne veidrodyje buvo 10x15 dydžio nuotraukos; dažniausiai jos būdavo surežisuotos, „sustatytos“ arba prie vaišių stalo, nes žmonės fotografuodavo tik ypatingomis progomis. Dabar prisiminus šiek tiek juokinga – taip stipriai pasikeitė situacija! Kai fotoaparatų pasirinkimas milžiniškas, o fotografuoja visi, kartais nuotraukų ima rodytis net per daug, kita vertus, visa ši įvairovė tampa labai įdomi.
Didžioji dalis Tavo eFoto pristatomų peizažų – iš kalnų. Kaip pirmą kartą atsidūrei kalnuose, kodėl norisi ten sugrįžti?
Kai pradėjau fotografuoti, peizažai atrodė neįdomūs, mąsčiau sau: gamtos nepakeisi, o jei nuotraukose nėra žmonių, belieka tik nukreipti fotoaparatą ir spustelėti mygtuką. Dabar, kai pats gyvenu Norvegijoje, slidinėjimo kalnų kurorte, atradau kitą peizažų pusę – tai yra neapsakomas gamtos grožis, kuris įtraukia, neleidžia praeiti pro šalį nenufotografavus. Tiek oro sąlygos, tiek apšvietimas nuolat kinta, kiekviena diena tai galimybė padaryti vis kitokią nuotrauką – geriau nebūna! Ypač kai daugumą kalnų nuotraukų nufotografavau tiesiog iš savo kiemo. Tą patį kalną jau esu nufotografavęs virš šimto kartų, bet dar neatsibodo, nes fotografija yra praktika, kuo daugiau fotografuoji, tuo geriau išmoksti. Dėl to pradėjau ne tik fotografuoti, bet ir kurti timelapse klipus. Šiuo metu renku video medžiagą ir ketinu parengti keletą skirtingų filmukų. Labiausiai kenčia fotoaparatas, nes ne man tenka stovėti lauke po 3–4 valandas ir „apšalti“. Bet kai pamatau judančias žvaigždes ir suprantu, kaip žemė sukasi, staiga užsimiršta visos problemos.
Ar snieglenčių sportą tik fotografuoji, ar užsiimi ir pats? Kaip pavyksta derinti aktyvų poilsį ir laiko bei „amunicijos“ reikalaujančią fotografiją?
Būtent šis sportas yra priežastis, atvedusi mane į fotografiją. Noras nusifotografuoti su snieglente pašokus ore buvo toks didelis, kad pradėjau domėtis, kaip tai įgyvendinti. Skaičiau viską, ką rašė efoto, tuomet įsigijau Nikon d90 ir viską teko skaityti iš naujo, nes nebuvo taip paprasta, kaip pasirodė iš pirmo žvilgsnio. Nepaisant pasitikusių iššūkių, iškart pradėjau fotografuoti snieglentes ir darau tai iki šiol. Įamžinau daug snieglentininkų įvairiose vietose, ne tik renginiuose kalnuose, bet ir Lietuvos gatvėse (yra tokia snieglentininkų rūšis, kuri čiuožinėja miestuose ant turėklų ir visur, kur tik vaizduotė leidžia).
Žygimantas Panda: Žiemos malonumai
paskutinės dvi tam kad parodyt jog ne viskas taip paprasta, visi krenta, visi atsistoja ir vėl kartoja.
Tai buvo būtent ta fotografija, kuria norėjau užsiimti pastoviai. Nors šalti kojų ir rankų pirštai, laukimas, stovėjimas vietoje nėra labai malonūs, bet dėl rezultato reikia pasistengti. Žinojimas, kad Lietuvoje tai fotografuojančių nedaug, buvo dar didesnė motyvacija. Su savimi visada turėdavau porą blyksčių ir skirtingus fotoaparatus, skaitmeninį ir juostinį; su skaitmeniniu pasitikrindavau, ar viską gerai susidėliojau, o su juostiniu darydavau „tikrus“ kadrus. Man fotografuoti juosta yra didelis malonumas, o dar įdomiau, kai tai reikia daryti šaltyje, su blykstėmis ir greitai, nes snieglentininkai nestovi vietoje.
Dažnai tenka rinktis, ar fotografuoti, ar čiuožinėti, nes čiuožti su kuprine pilna fotoįrangos nėra pats saugiausias variantas. Tiesa, yra tekę nukristi laikant fotoaparatą – jausmas toks, kad tik tie, kas yra išmetę iš rankų savo „mažylį“, supras – bet viskas baigėsi laimingai. Šiek tiek juokinga, kad su ore skrendančiu savimi turiu tik keletą nuotraukų, o kitų – begales.
Regis, nesi prisirišęs prie vienos medijos. Kada renkiesi skaitmeninę, kada – juostinę fotografiją? Kokie kiekvienos iš jų pranašumai ir trūkumai?
Išbandžiau įvairiausius juostinio fotografavimo būdus: muilinę, Nikoną, degtukų dėžutės pinhole, plačiajuostį pinholą, Fuji Instax, na ir, žinoma, didžiausias meiles – Mamyia ir Bronica Sq-a. Visi aparatai buvo įtraukiantys ir išmokė kažko naujo, buvo laipteliai tobulėjimo link. Kada ir kurį naudoti rinkdavausi pagal kadro svarbą, aplinkybes: skaitmeną renginiams, visa kita – juosta.
Tačiau dabar juostos nebenaudoju, liko tik užtaisytas pinholas su keliais padarytais kadrais. Analoginėje fotografijoje pasiekiau, ką norėjau, ir teko grįžti prie skaitmenos. Visiems sakiau, kad fotografuoti skaitmena – kaip važiuoti Ferrariu, o juosta – kaip su senu Mustangu; vienas veža greitai, kitas maloniai.
Dailios, lyriškos merginos, dinamiški, ore skriejantys vyrukai... Koks žmogus tau, kaip fotografui, įdomiausias? Galėtumei kiek papasakoti apie „vyriško“ ir „moteriško“ portreto tikslus, estetikos priemones?
Iki šiol nebuvau susimastęs, kad merginos mano nuotraukose gražios ir pozuojančios, o vaikinai tik skraidžioja ore. Manau, tiesiog visi savo stichijose; merginos atrodo patraukliau ir nuotraukose perteikti jų grožį ir emocijas yra lengviau. Na, o vyrukai kaip maži vaikai, tiesiog mėgaujasi ekstremaliu sportu. (Pažįstu ir merginų, čiuožinėjančių snieglentėmis, tik jų kur kas mažiau). Įdomiausi žmonės, kurie daro tai, kas jiems patinka. Tada jie būna natūraliausi ir geriausiai atrodo nuotraukoje.
Tavo nuomone svarbiausios gero fotografo savybės:
Jis moka naudotis tuo, ką turi po ranka ir gali greitai pajausti aplinką bei padaryti kadrą bet kokiomis sąlygomis. Asmeniškai man svarbiausia kompozicija ir fotografavimo kampas.
Žygimantas Panda: ***
Virtuvėj buvau, blynus kepiau, muzikos klausiau ir grindis šlaviau.
Kaip manai, ar fotografui svarbu žinoti šios medijos istoriją, būti susipažinus su kultūros, fotomeno lauku? Ar pats domiesi kitų fotografų darbais? Jei taip – kurie artimiausi, labiausiai įkvepiantys?
Išmanyti, kaip perteikti tai, ką nori, man atrodo kur kas svarbiau. Domiuosi kitais fotografais, tačiau idealų neturiu. Man įdomios pačios nuotraukos, jų atlikimas; taip ieškau įkvėpimo, stengiuos atrasti savo stilių.
Kuris vienas darbas geriausiai charakterizuoja tave? Kaip?
Neturiu tokios nuotraukos, gal tik bendrą tendenciją – beveik visos mano nuotraukos spalvotos ir ryškios.
Kas pirmiau, nuotaika ir įkvėpimas ar idėja?
Manau, svarbiausia įkvėpimas. Geriausi kadrai gimsta tada, kai darai tai, kas patinka, o tuomet atsiranda ir įkvėpimas, ir idėjos.
Pažaiskime asociacijų žaidimą – parašyk pirmą perskaičius žodį į galvą šovusią mintį:
Balta – Sniegas.
Polėkis – Vėjas.
Sutemos – Žvaigždžių metas.
Moteris – Įkvėpimas.
Iššūkis – Kiekviena diena.
Tekstą parengė Marius Matulevičius ir Milda Kiaušaitė.
eFoto redaktoriaus prierašas:
Tai aš pasiūlau Mildai pakalbinti Žygimantą. Tik pradėjęs fotografuoti, prieš 7 metus čia rodęs nuotraukas, šis fotografas išsiskyrė kadro ir spalvų tyrumu. Tai gana reta šiuolaikiniame pasaulyje, kur spalvomis ir detalėmis stengiamasi „rėkti“ kuo garsiau.
Ir nuojauta manęs neapvylė - dabar Žygimantas ypatingas savo natūraliais, neperkrautais peizažais. Jo nuotraukas išskirčiau iš tūkstančių kitų. Tikra palaima akims ir meditacija protui! ;)
eFoto.lt rubriką „Fotografų pristatymai“ 2016 metais remia
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (www.srtfondas.lt)
Komentarai
